Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) išvažiavo į kelius tikrinti, kaip vežėjams sekasi teikti važtaraščių duomenis į elektroninę sistemą „iVAZ“. Valdininkai sako, kad tendencijos teigiamos, bet verslas, kelis mėnesius gyvenantis su nauja prievole, sistema nesidžiaugia ir tikina, kad kol kas galvos skausmo daugiau nei džiaugsmo.
VMI specialistai, pradėję tikrinti, ar kroviniai gabenami pateikus važtaraščių duomenis į „iVAZ“ sistemą, teigia, kad preliminarus vaizdas nuteikia optimistiškai.
Tikrintojų duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo nustatyti du atvejai, kai važtaraščio duomenys nebuvo suvesti į elektroninę sistemą, o dar trys mokesčių mokėtojai nurodė, kad apie prievolę negirdėjo.
Bando prisitaikyti
Visgi verslas optimizmu netrykšta. Antanas Šimelis, logistikos ir transporto UAB „Adrem Transport“ direktorius ir Lietuvos logistikos asociacijos (LLA) prezidentas, sako, kad tos klaidos, į kurias baksnojo verslininkai, kai buvo kuriama e. važtaraščių sistema, išliko.
„Per pastaruosius tris mėnesius nelabai kas pasikeitė. Tos įmonės, kurios gali, duomenis VMI pateikia. Bet dėl duomenų korektiškumo tam tikrais atvejais yra klausimų, nes važtaraščių išrašymo procesas kertasi su verslo procesais“, – sako p. Šimelis ir priduria, kad verslui užkliuvę „iVAZ“ sistemos netobulumai kol kas nėra ištaisyti. Šiuo metu įmonės bando prie to prisitaikyti.
Anot pašnekovo, didžiausia problema – kad pildant e. važtaraštį sistema reikalauja duomenų, kurie ne visuomet žinomi iš anksto – krovinį vešiančio automobilio valstybinis numeris neretai paaiškėja paskutiniu momentu.
„Manau, kad sunkiausia yra įmonėms, kurios stengiasi savo veiklą organizuoti efektyviai, nes kai kurie procesai kertasi su VMI nurodymais, todėl tenka laužyti savo sistemas. Ten, kur paprasta, kur gabenimo procesas nesudėtingas, duomenis teikti nėra sudėtinga. Bet ten, kur yra automatizuotų procesų, kur yra kelios verslo valdymo sistemos, atsiranda ir apribojimų“, – tikina p. Šimelis.
Netinka kodeksas
LLA vadovas sako, kad įmonėms tikrai būtų užtekę laiko pasiruošti tinkamam duomenų perdavimui į e. važtaraščio sistemą, jei tik reikalaujami procesai būtų logiški. Dabar, anot jo, įmonės deklaruoja reikalingus duomenis, tačiau klausimas, ar iš tiesų visi duomenys yra teisingi.
„Dabar laukiame Susisiekimo ministerijos žingsnių. Kol kas iš jos negirdėjome jokių signalų, kad šitas klausimas sprendžiamas. VMI remiasi galiojančiais įstatymais, vadinasi, pirmiausia reikėtų keisti įstatymus“, – akcentuoja p. Šimelis. Jis pabrėžia, kad „iVAZ“ sistema buvo kuriama remiantis galiojančiu Kelių transporto kodeksu, kuris yra pasenęs ir neatitinka šių dienų realybės. Anot jo, kadangi VMI pati savo iniciatyva negali keisti įstatymų, pokyčių tikimasi iš ministerijos.
Atsakymų negavo
Simonas Bielskis, savitarnos siuntų terminalų tinklo ir kurjerio paslaugų įmonės „Omniva LT“ vadovas, neslepia neigiamos nuomonės apie „iVAZ“ sistemą.
„Niekas mums nieko negali paaiškinti iki galo. Bendrovės, dirbančios pagal Pašto įstatymą, kaip dirbame ir mes, lyg ir neprivalo pildyti elektroninių važtaraščių. Mūsų klientai atsako už tai, kad jų važtaraščiai būtų pateikti ten, kur ir priklauso pagal įstatymą. Siuntėme užklausas tiek į VMI, tiek į Valstybinę kelių transporto inspekciją (VKTI), bet iš gautų atsakymų neįmanoma suprasti, ką mes privalome daryti“, – gūžčioja pečiais „Omniva LT“ vadovas.
Anot jo, įmonę gelbėja tai, kad dauguma siuntų sveria iki 50 kg, todėl, sako p. Bielskis, remiantis papildomu išaiškinimu, tokioms siuntoms pildyti elektroninių važtaraščių neprivalu. Didesnių siuntų atveju klientai patys pildo važtaraščius, o „Omniva LT“ pateikia jiems reikalingus duomenis.
„Mūsų kolegoms ar konkurentams, kurie veža didesnes siuntas, problema yra aktualesnė, – spėja pašnekovas. – Visgi tokia tvarka – tragedija. Visi rinkoje pikti. Negalima taip apsunkinti verslui gyvenimo arba reikia bent jau išaiškinti, ką verslas turi daryti.“
Skundžiasi ne visi
Tadas Pečiukevičius, siuntų tarnybos UAB „Venipak Lietuva“ direktorius, sako, kad didelių problemų per pirmus darbo su „iVAZ“ sistema mėnesius neatsirado.
„Turime informacinių technologijų skyrių Lietuvoje, todėl problemų nebuvo. Pritaikėme savo sistemą darbui su „iVAZ“ ir klientams suteikėme teisę eksportuoti duomenis iš mūsų sistemos į VMI sistemą. Turime automatizuotą sprendimą ir pusiau automatinį“, – kalba pašnekovas.
Ponas Pečiukevičius pasakoja, kad savo sistemos adaptavimo darbus pradėjo likus maždaug 3–4 mėnesiams iki datos, kai važtaraščių duomenis teikti e. būdu tapo privaloma. Tiesa, programavimo darbų teko imtis vėliau, nei norėta, nes VMI specialistai vis keitė reikalavimus ir išbandyti, kaip sistemos veikia tarpusavyje, kurį laiką apskritai nebuvo įmanoma.
„Galima sakyti, kad vos ne paskutinėmis dienomis pasidarėme sistemą, bet buvo duota porą mėnesių kaip pereinamasis laikotarpis, tad visas klaidas išsitaisėme“, – pabrėžia „Venipak Lietuvos“ vadovas.
Jo žodžiais, dauguma stambių klientų, turinčių savo verslo valdymo sistemas, pritaikė jas veikti su VMI sistemomis, smulkesnės ir vidutinės naudojasi „Venipak Lietuvos“ pasiūlymu eksportuoti duomenis.
Ponas Pečiukevičius neslepia, kad ir jo vadovaujamai įmonei pradžioje kilo klausimų, kaip tinkamai nurodyti, koks transportas veš krovinį, deklaruotą važtaraštyje, jeigu automobiliai neretai keičiasi.
„Teiravomės VMI, kaip spręsti šitą klausimą, ir mums buvo nurodyta, kad turėtume registruoti pirmąją transporto priemonę, kuri veža krovinį. Tai darome ir daugiau rūpesčių neturime. Esame kaip tarpininkas, todėl mūsų tikslas – tinkamai paruošti, ką klientai užpildo, ir perduoti duomenis“, – sako pašnekovas.
Autorius: DINA SERGIJENKO
http://vz.lt/transportas-logistika/2017/01/24/ivaz-issukiai-pateikti-tikslius-duomenis-sudetinga
