Nors didžiosios metų šventės – bene didžiausias darbymetis daugumai verslų, yra ir tokių, kurie Valentino dieną prilygina Kalėdoms. Afrodiziakai, erotiniai žaidimai, intymūs aksesuarai – tai tik dalis prekių, kurias lietuviai šluoja iš erotinių prekių parduotuvių artėjant vasario 14-ajai. Ir nors rinkdamiesi meilės dienai skirtas dovanas, lietuviai tampa vis drąsesni, atsiimdami internetu įsigytas prekes, vis dar pageidauja anonimiškumo.
Nuo erotinių žaidimų iki nuotoliniu būdu valdomų žaislų
Povilas Klusaitis, erotinių prekių parduotuvės „Fantazijos.lt” vadovas, pasakoja, kad per pastaruosius metus lietuviai stipriai išdrąsėjo. Ir nors pozicijų vis dar neužleidžia vibratoriai, meilės šventei pirkėjai dažniau renkasi poroms skirtas dovanas.
„Artėjant Valentino dienai suintensyvėja tiek poroms skirtų prekių, tiek žaismingų dovanų idėjų pardavimas – tampa populiarūs erotiniai žaidimai, afrodiziakai, intymūs suvenyrai, erotinių žaislų rinkiniai, masažo aliejai, nuotoliniu būdu valdomi žaislai. Viena populiariausių prekių šia proga – „Nepatogių klausimų” kortos, kurios sudarytos iš 50 intymių klausimų porai bei 50 intriguojančių užduočių idėjų”, – teigia jis.
Su „Fantazijos.lt” jau 13 metų bendradarbiaujančios logistikos bendrovės „Venipak” rinkodaros ir komunikacijos vadovė Kristina Sušinskaitė pasakoja, kad pastaraisiais metais prieš Valentino dieną išties jaučiamas siuntų suaktyvėjimas.
„Galiu palyginti, kad Valentino diena erotinių prekių parduotuvei – antros Kalėdos. Skirtumas tik tas, kad prieš didžiąsias žiemos šventes žmonės aktyviai perka dovanas ilgesnį laikotarpį, o vasario 14-os šventei ruošiasi trumpiau – užsakymų pagausėja likus maždaug savaitei”, – sako ji.
Renkasi drąsiau, bet vertina anonimiškumą
P. Klusaitis pasakoja, kad prieš šešiolika metų veiklą pradėjo nuo el. parduotuvės, kadangi erotinės prekės vis dar buvo tabu, o pirkimas internetu žmonėms leido išlikti anonimiškiems.
„Fizinės parduotuvės reikalauja didelių investicijų, todėl startavome nuo to, kas buvo klientams patogiau, o mums taupė kaštus. Tačiau ilgainiui pamatėme, kad žmonėms reikia galimybės paliesti, apžiūrėti, palyginti prekes, pasikonsultuoti. Taip ėmė rastis fizinės parduotuvės – pirmiausia Vilniuje, tada kituose miestuose. Tokia strategija vadovaujamės ir kitose Baltijos šalyse – Latvijoje ir Estijoje iš pradžių koncentravomės tik į internetinę prekybą, tačiau praeitais metais atidarėme pirmąją savo parduotuvę Rygoje”, – sako jis.
Paklaustas, kaip skiriasi elektroninės ir fizinės parduotuvės lankytojai, jis pasakoja, kad gyvai dažniau perka vyrai.
„El. parduotuvėje pirkėjai jaučiasi laisviau, todėl dažniau renkasi drąsesnius produktus. Tai nenuostabu – internete galima ramiai pasidomėti prekėmis, skaityti apžvalgas, niekas nestovi šalia. Jaučiame, kad ypač pirmasis apsilankymas mūsų fizinėse parduotuvėse klientams kelia iššūkių. Nors internetu perkančių moterų ir vyrų santykis yra gana panašus, fizinėse parduotuvėse daug dažniau lankosi vyrai. Pagrindinė mūsų auditorija yra 25-45 metų žmonės, bet vis dažniau sulaukiame vyresnių klientų, kurie ieško sprendimų geresnei seksualinei sveikatai”, – sako P. Klusaitis.
Jo teigimu, nepriklausomai nuo internetu įsigytų prekių pristatymo būdo, jų pakavimui ir pristatymui skiriamas išskirtinis dėmesys.
„Visos mūsų siuntos yra neutraliai supakuotos – be logotipų ar užuominų į turinį. Tad nesvarbu, ar siunta pristatoma į namus, ar į paštomatą, skiriame daug dėmesio tam, kad pašaliniai asmenys negalėtų įtarti, kas yra dėžutės viduje. Jeigu klientas pageidauja dar didesnio konfidencialumo, galime siuntą papildomai apvynioti juoda apsaugine plėvele”, – sako P. Klusaitis.
Nuo latvių ir estų nesiskiriame nei pirkimo, nei siuntų pristatymo įpročiais
Paklausta, ar skiriasi siuntų pristatymo įpročiai Baltijos šalyse, K. Sušinskaitė teigia, kad pristatymo greitis ir galimybė pasirinkti pristatymo būdą yra pagrindiniai rodikliai visų šalių gyventojams.
„Esminių skirtumų tarp lietuvių, latvių ir estų nepastebime. Sakyčiau, kad estai yra šiek tiek labiau technologiškai pažangūs, todėl noriau priima naujoves – pavyzdžiui, dažniau atsiima siuntas naudodami QR kodą. Bet apskritai visose šalyse gyventojams svarbiausia, kad užsakymą gautų kuo greičiau, ir galėtų pasirinkti, ar jį pristatyti į namus, ar į paštomatą – jų šiuo metu Baltijos šalyse turime beveik 800, tad galime užtikrinti patogų pasirinkimą”, – sako ji.
Jai pritaria ir P. Klusaitis, juokaudamas, kad ir kaip visiems norisi būti išskirtiniais, su latviais bei estais ir pagal pirkimo įpročius esame panašūs.
„Drąsėjimas išties jaučiasi visose šalyse, seksualumo tema pastaraisiais metais kalbama daug laisviau, o pagal erotinių prekių vartojimą vejamės Vakarų Europos šalis. Anksčiau buvę labai nišiniai produktai, kuriuos naudojo maža visuomenės dalis, tampa dar viena įprasta, vis plačiau naudojama prekių kategorija”, – teigia jis.
