Per COVID pandemiją el. prekybos apimtims šovus į viršų, Lietuvoje įvyko ir paštomatų revoliucija, kardinaliai pakeitusi lietuvių apsipirkimo įpročius. Šiandien paštomatai tapo neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi – jie dygsta prie prekybos centrų, degalinių, sporto klubų, didmiesčiuose ir mažuose miesteliuose. Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, net 73 proc. lietuvių juos renkasi kaip patogiausią siuntų atsiėmimo būdą, kai prieš šešerius metus jais naudojosi penkiskart mažiau gyventojų.
Kaip nusprendžiama, kur paštomatai turi atsirasti? Kokių lūkesčių jiems turi gyventojai, ir ar sutiktų už paštomatą arčiau namų mokėti brangiau? O kada pasieksime paštomatų „lubas“?
Pirmieji bandymai – beveik prieš 15 metų
Praėjusiais metais atlikto RRT užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikto tyrimo duomenimis, šiuo metu net 73 proc. lietuvių paštomatus renkasi kaip prioritetinį siuntų pristatymo būdą. Palyginant, 2023 metais paštomatus rinkosi 65 proc., 2020 m. – 42 proc. gyventojų. 2018 m. RRT užsakymu „Vilmorus“ atlikta apklausa parodė, kad tuo metu paštomatais, vadintais „pašto siuntų savitarnos terminalais“, naudojosi vos 17 proc. gyventojų.
Siuntų bendrovės „Venipak“ vadovas Andrius Ladauskas pasakoja, kad dar 2011 metais bendrovė pirmoji Lietuvoje įrengė 50 paštomatų tinklą.
„Turėjome idėją sujungti visus Lietuvoje veikiančius logistikos paslaugų teikėjus ir palengvinti siuntų pristatymą vartotojams. Tačiau tam lietuviai dar nebuvo pasiruošę tiek dėl mažų el. prekybos apimčių, tiek dėl didelių prekybos centrų mokesčių už paštomatų vietos nuomą. Tad šis eksperimentas tuo metu nepasiteisino. Tačiau tai mums leido tinkamai pasiruošti vėlesniam paštomatų bumui, kuris Lietuvoje prasidėjo 2020 metais, COVID pandemijos metu“, – sako jis.
A. Ladausko teigimu, iš visų Baltijos šalių Lietuvoje bendrovės paštomatų tinklas plėtėsi sparčiausiai – pavyzdžiui, Estijoje pirmieji įmonės paštomatai pastatyti tik 2022 m. pabaigoje.
„Ir per pastaruosius metus Latvijoje ir Estijoje paštomatų skaičius stipriai nesikeitė, labiau plėtėme jau esamus ir gyventojų pamėgtus paštomatus – įrengėme daugiau skyrelių siuntoms. Didžiausia plėtra vyko Lietuvoje – pavyzdžiui, pernai paštomatų talpa mūsų šalyje išaugo beveik dvigubai. Čia ir plėtėme esamus, ir statėme naujus, tad dabar Lietuvoje valdome apie 400 paštomatų“, – pasakoja jis.
RRT duomenimis, Lietuvoje iš viso šiuo metu yra virš 2 tūkst. paštomatų, o bendras jų skaičius 2024 m., palyginti su 2023 m., išaugo 15,8 proc.
Kuo arčiau, greičiau ir… pigiau
RRT tyrimas taip pat parodė, kokiu atstumu įrengti paštomatai gyventojams priimtiniausi. Didžioji dalis gyventojų (49 proc.) įvardijo iki 1 km atstumą, 19 proc. – 1-3 km, o 18 proc. pageidautų, kad paštomatai būti įkurti iki 100 m atstumu.
„Patogi siuntos atsiėmimo vieta – vienas svarbiausių vartotojų lūkesčių. Lietuviai renkasi tuos paštomatus, kuriuos nuo namų ar darbovietės gali pasiekti pėsčiomis, arba prie kurių patogu sustoti vykstant į darbą, namus, prekybos centrą ar sporto klubą. Mūsų atliktos apklausos rodo, kad gyventojai prioritetą taip pat teikia paštomatams, kurie yra pastato išorėje, o ne viduje, kadangi tokiu būdu neribojamas siuntos atsiėmimo laikas. Taip pat svarbus intuityvus ir greitas siuntos atsiėmimo procesas, pavyzdžiui, naudojant QR kodą“, – teigia A. Ladauskas.
Visgi, nors lietuviai paštomatų tikisi arti namų, įdomu tai, kad, to paties tyrimo duomenimis, 70 proc. jų už tai nesutiktų mokėti daugiau. Apklausa taip pat atskleidė, kad kuo mažesnė kaina yra pagrindinis kriterijus vartotojams siunčiant ir gaunant siuntas. Tai įvardijo 56 proc. apklaustųjų. Po jos seka pristatymo terminas (47 proc.) ir siuntos saugumas (43 proc.).
Vertina ir patogumą, ir saugumą
Pasak A. Ladausko, sprendžiant, kur įrengti naujus paštomatus, bendrovė vertina teritorijos apgyvendinimo tankumą, siuntų apimtis, gretimų paštomatų duomenis, konkurenciją.
„Esminis kriterijus – patogumas vartotojui. Jei matome, kad tam tikroje teritorijoje trūksta paštomato, bet joje vyksta intensyvus eismas ir dėl to vartotojai tikrai nesuks iš kelio, svarstome alternatyvas – pavyzdžiui, statyti paštomatus abiejose kelio pusėse. Vertiname, kiek gyventojams paštomatai bus pakeliui, ar yra galimybė apjungti kelias veiklas – pavyzdžiui, ir apsipirkti, ir pasportuoti, ir atsiimti siuntą“, – sako jis.
Jo teigimu, svarbi ir konkreti teritorija – ar bus galimybė pasistatyti automobilį ar ateiti pėsčiomis.
„Dėl to dažniausiai paštomatus ir matome prie prekybos centrų, kur išvystyta infrastruktūra – stovėjimo aikštelės. Vertiname ir saugumą – svarbu, kad paštomatas būtų įrengtas gerai apšviestoje vietoje. O pavyzdžiui, atokesnių rajonų gyventojai vis tiek dažniausiai renkasi pristatymą į namus, tad atsižvelgiame ir į tam tikros teritorijos gyventojų apsipirkimo įpročius“, – teigia A. Ladauskas.