Kai ištinka nelaimė, net viena papildoma diena be pagalbos gali kainuoti per daug. Bet iki tol, kol atsiduria paramos gavėjo rankose, ji nukeliauja sudėtingą kelią. Lietuvos Raudonasis Kryžius (LRK) kasdien susiduria su iššūkiu, kaip laiku pasiekti tuos, kuriems pagalba būtina čia ir dabar. Ir kai trūksta bent vienos grandies – griūva visa paramos sistema. Ką reiškia užtikrinti tokį procesą – iš pirmų lūpų pasakoja patys humanitarinės pagalbos organizatoriai.
Pagalbos kelias retai būna tiesus
LRK kasdien organizuoja paramos siuntų judėjimą visoje Lietuvoje. Daiktai, surinkti iš gyventojų ar partnerių, keliauja iš centrinių sandėlių į humanitarinės pagalbos punktus, regioninius skyrius, o galiausiai – į žmonių, atsidūrusių krizėje, rankas. Vien per metus tokia pagalba pasiekia apie 17 000 lietuvių, rašoma LRK pranešime.
„Pagalbos kelias retai būna tiesus. Siunta gali būti surinkta Vilniuje, pervežta į regioninį skyrių, iš ten – į humanitarinį punktą, ir tik tada atiduota žmogui. Kiekviename etape svarbus tikslumas, koordinacija ir greitis. Kartais pagalba keliauja dėžutėmis, kartais paletėmis, o kartais pilnais autobusiukais. Vien per mėnesį išsiunčiame apie 5000 dėžių, 20 palečių ir keliasdešimt pilnų transporto vienetų. Tai – nuolatinis judėjimas tarp 14 miestų ir 10 humanitarinės pagalbos centrų“, – pasakoja tinklo vadovė Toma Čekanskaitė.
Jos teigimu, pagrindinė užduotis – kad pagalba kuo greičiau pasiektų tuos, kuriems jos reikia.
„Kiekviena diena, kai siunta vėluoja, gali būti per ilga tam, kuris laukia. Todėl mūsų pagalbos grandinėje svarbus kiekvienas, kuris prie to prisideda – nuo paramos tiekėjų iki ją išvežiojančių žmonių“, – sako T. Čekanskaitė.
Didžiausi iššūkiai – trūksta rankų ir transporto
Kai už lango krizinė situacija ar nelaimė, kiekviena minutė tampa svarbi. Nuo maisto produktų iki higienos priemonių – visa tai laiku turi pasiekti tuos, kuriems paramos reikia labiausiai.
„Anksčiau skyriai patys organizuodavosi transportą, ieškodavo, kas galėtų padėti. Dažnai siuntos vėluodavo, dalis paramos tiesiog netilpdavo į per mažą transportą. Ieškodavome partnerių vienkartinei pagalbai, dalį siuntų pristatydavo savanoriai. Tačiau kai reikia pristatyti pilną autobusiuką su parama – o tai darome 5 kartus per savaitę – mūsų resursų dažnai nepakanka“, – pasakoja T. Čekanskaitė.
Pasak jos, situacija keičiasi pradėjus bendradarbiauti su logistikos bendrove.
„Pradėjome bendradarbiauti su „Venipak“, tad turime patikimą logistikos partnerį, kuris leidžia mobilizuotis greičiau ir aprūpinti punktus laiku. Ši bendrovė mums padeda veikti ir tvariau – mažinant išmetamo CO2 kiekį, optimizuojant maršrutus ir dalijantis siuntų srautus. Na ir svarbiausia, kad mažesnės logistikos išlaidos mums reiškia daugiau tiesioginės pagalbos žmonėms. Kiekvienas sutaupytas euras leidžia padėti daugiau žmonių ir tą padaryti greičiau“, – sako T. Čekanskaitė.
Pagelbės ir savanoriams
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus teikiamą paramą organizuoja apie 100 aktyviai veikiančių savanorių. Jie ne tik padeda paskirstyti siuntas, bet ir patys jas veža, bendrauja su paramos gavėjais, reaguoja į įvairias situacijas.
„Savanoriai yra nepaprastai svarbi mūsų veiklos dalis. Tačiau be logistikos – net ir didžiulis noras padėti ne visada virsta realia pagalba. Iki šiol trūkdavo vairuotojų, transporto, galimybių pasiekti kelis taškus vienu metu. Bendradarbiavimas su logistikos profesionalais mums reiškia ir greitesnį savanorių aprūpinimą mokymų medžiaga, būtinomis priemonėmis. O tai – spartesnis pasirengimas veiklai ir daugiau padarytų darbų“, – teigia T. Čekanskaitė.
Anot jos, be savanorių įsitraukimo, paramos teikimas būtų gerokai sudėtingesnis.
„Esame nepaprastai dėkingi visiems savanoriams, kurie kiekvieną dieną skiria savo laiką, energiją ir širdį tam, kad pagalba pasiektų žmones, kuriems jos reikia labiausiai. Kuo stipresnė mūsų savanorių bendruomenė – tuo daugiau žmonių galime pasiekti, tuo greičiau galime veikti. Jei jaučiate, kad norite prisidėti – jūsų indėlis į kitų žmonių šviesesnį rytojų savanoriaujant – visada labai laukiamas“, – pabaigia ji.
