Nors po pandemijos visi išsiilgę realių patirčių mielai traukė į fizines prekybos vietas, apsipirkimas internetu šiandien jau tapo neatsiejama kiekvieno gyvenimo dalimi. Augant pasaulinei el. prekybos rinkai, vartotojai savo ruožtu formuoja savitus prekių atsiėmimo standartus. Tad kodėl, bręstant rinkai ir pirkėjams, paštomatas turėtų tapti pirmuoju pasirinkimu atsiimti siuntą ir kokias problemas gali padėti išspręsti?
Laukti siuntos vis sunkiau
Kartą per mėnesį internetu apsiperka beveik pusė (44 proc.) lietuvių – rodo tarptautinės siuntų bendrovės „Venipak“ užsakymu atlikta apklausa. 54 proc. apklaustųjų į el. parduotuves sako užsukantys kartą per du-tris mėnesius ir vos 4 proc. visai neperka internetu.
Vis dėlto, keičiasi pasirinkimas, kaip lietuviai atsiima internetinius pirkinius. Kaip ir pernai, bent kartą per mėnesį dauguma keliaujame siuntos atsiimti iš paštomato, tačiau šiemet rečiau užsukame prekių atsiimti iš fizinės pardavimo vietos. Tyrimas atskleidė, kad didžioji dauguma (56 proc. pernai ir 59 proc. šiemet) savo asmeninių siuntų niekada neatsiima darbo vietoje. Tačiau didžiausias pokytis matomas renkantis siuntų pristatymą iki durų. Šiemet tokį pristatymo būdą pirmuoju pasirinkimu įvardijo 25 proc. apklaustųjų, kai pernai šis skaičius siekė 32 proc.
„Atšaukti karantino ribojimai, iš vienos pusės, suteikė daugiau laisvės ir pasirinkimo galimybių, tačiau iš kitos – turime vis mažiau laiko. Vis rečiau norime laukti namuose, kol kurjeris pristatys siuntą, nenorime stovėti spūstyse, kol nuvažiuosime prekės atsiimti iki fizinės pardavimo vietos ir pan. Tikėtina, kad siuntų nebeužsakome į darbą, nes ir ten būname gerokai rečiau nei iki pandemijos, tad atsiėmimo nenorime atidėti kitai dienai ar kelioms. El. prekyba klientų mąstyme vis labiau prilyginama fizinei apsipirkimo vietai, kai vos sumokėję už prekę, turime ją savo rankose. Mūsų statistika rodo, kad net 78 proc. klientų siuntas iš paštomatų atsiima per 24 valandas“, – tendencijas apibendrina „Venipak“ IT ir technologijų vadovas Konstantinas Fedorcovas.
Nauda vartotojui ir gamtai
2021 m. statistikos duomenimis Europa buvo labiausiai pažengusi kalbant apie paštomatų tinklo plėtrą. Centrinėje ir Rytų Europoje didžiausią tinklą turi Lenkija, Lietuva užima ketvirtą vietą ir gerokai lenkia kaimynes Latviją ir Estiją, kurios pernai atitinkamai užėmė aštuntą ir devintą vietas.
„Galime sakyti, kad paštomatai pasaulyje švenčia savo dešimtmetį, ir per tą laiką labai patobulėjo. Tačiau dar labiau keitėsi klientų lūkesčiai jiems. Jeigu pradžioje paštomatai buvo suvokiami kaip tiesiog dėžutė, skirta pasaugoti siuntoms, dabar – tai dažno pirkėjo prioritetinis pasirinkimas, kaip atsiimti siuntą. Klientai kelia vis didesnius reikalavimus greičiui, patogumui, tos pačios dienos pristatymui ir pan.“, – pasakoja Konstantinas Fedorcovas.
Pašnekovo teigimu, pasaulyje jau dabar naudojami paštomatai, kurie turi, tarkime, šaldymo funkciją, vadinasi netolimoje ateityje galime tikėtis paštomatuose atsiimti ne tik negendančius pirkinius, o ir maisto produktus. Tai dar labiau lengvins skubančių miestiečių kasdienybę, o periferijoje gyvenantiems pirkėjams, bus paprasčiau internetu įsigyti fiziškai nepasiekiamų maisto prekių.
„Plečiantis paštomatų tinklui, paaiškėjo, kad toks pristatymo būdas ir gerokai draugiškesnis aplinkai. Kurjeriai, stodami vienoje stotelėje prie paštomato, o ne veždami atskirai kiekvieną siuntą iki durų, mažina išmetamo anglies dvideginio kiekį. Be to, paštomato dydį nesunkiai galima pritaikyti prie besikeičiančių klientų poreikių. „Venipak“ patys dalyvaujame paštomatų projektavimo, produkto vystymo ir gamybos procese, viduje kuriame programinę įrangą, tad operatyviai galime padidinti arba sumažinti atsiėmimo vietų skaičių bet kuriame savo paštomate. Toks efektyvumas ne tik draugiškas aplinkai, bet ir kliento piniginei“, – teigia pašnekovas.
Darosi vis išmanesni
K. Federcovo teigimu, galvojant apie paštomatų efektyvumą ir atsiėmimo greitį, pernai „Venipak“ technologijų komanda sukūrė QR kodu atidaromas dureles. Šiemet paštomatai ir toliau tobulinami, atsižvelgiant į aplinkos tausojimo principus: atsisakoma popieriaus, tarkime, čekių spausdinimo, o procesai perkeliami į skaitmeninę erdvę.
„Kai sukūrėme bekontakčius paštomatus, natūraliai išsisprendė paviršių lietimo problema, kuri ypač aktuali šaltuoju metų laiku. QR kodo dėka nereikia šalti rankų renkant PIN kodą, o svarbiausia – galime išvengti bakterijų ir virusų, kurių gausu ant liečiamo paviršiaus. Tai parodė mūsų užsakymu atliktas tyrimas. Kita vertus, dalis klientų, atsargiai vertina nuorodą, kurią paspaudus sugeneruojamas QR kodas. Galiu patikinti, kad „Venipak“ žinutėje įdėta nuoroda yra visiškai saugi. Ją paspaudus jums nereikia suvesti jokių duomenų, tad ir jūsų konfidencialia laikoma informacija niekur neiškeliauja“, – paaiškina bendrovės IT ir technologijų vadovas.
