Tyrimai rodo, kad moterų įtrauktis į vadovaujančias pozicijas bei lyčių įvairovė įmonėse reikalinga ne tik dėl moralinių, bet ir dėl ekonominių priežasčių – tai apsimoka. Įvairovė padeda prisitaikyti prie pokyčių, sėkmingiau kurti ir diegti naujoves. Apie moterų lyderystę, verslo aplinkoje vis dar egzistuojančius stereotipus ir moterų vadovių potencialą pasakoja „Venipak“ žmogiškųjų išteklių vadovė Laura Buitkuvienė.
2020-aisiais tarptautinė konsultacijų bendrovė „McKinsey“ paskelbė tyrimą, kuriame įvertino tūkstančio stambių bendrovių iš 15-os pasaulio šalių veiklą ir rezultatus. Paaiškėjo, jog įmonės, kurių vadovybėje moterys sudaro daugiau nei 30 proc., rezultatais pranoksta tas, kuriose moterų dalis mažesnė. Didesne lyčių įvairove pasižyminčios kompanijos taip pat pasižymi ir kone perpus didesne tikimybe uždirbti didesnį pelną.
Nors lyčių įvairovė, moterų įtrauktis mūsų versle jau tapo lyg savaime suprantama dogma, vertinant visus aukščiausios grandies vadovus Lietuvoje, moterys sudaro mažiau nei trečdalį. Lauros Buitkuvienės manymu, per artimiausius kelerius metus ši tendencija keisis ir vis daugiau moterų užims vadovaujančias pozicijas.
„Venipak“ vadovų struktūroje – 40 proc. moterų
„Anot „Forbes“, vertinant didžiausias JAV įmones, 10 proc. jų vadovų yra moterys. Žinoma, tai nėra didelė dalis, tačiau, vertinant bendrai ir lyginant su praėjusių metų statistika, tendencija yra auganti. Vadinasi, įmonės vis drąsiau į aukštas pozicijas renkasi moteris vadoves. Ne išimtis – ir mes: globalios plėtros vadove neseniai paskyrėme didelę patirtį el. komercijoje turinčią Sabiną Bačiulienę“, – sako „Venipak“ žmogiškųjų išteklių vadovė.
Tarptautinėje bendrovėje „Venipak“ aukščiausių vadovų pozicijose yra net 40 proc. moterų, dalyvaujančių įmonės plėtros projektuose, sprendimų priėmimo, strategijos ir krypties nustatymo procesuose bei valdančių globalias komandas. Šiemet „Venipak“ vadovų komandą papildė dar trys moterys vadovės.
Pasak L. Buitkuvienės, tokia vadovų struktūra susidėliojo natūraliai, nes įmonės kultūroje nuo seno vertinama lyčių įvairovė, kuri padeda palaikyti balansą įvairiose darbinėse situacijose, diskusijose, sprendimų priėmime.
„Įmonės viduje nejaučiu jokių išankstinių nusistatymų apie lytį. Kai renkamės vadovus, įmonėje vyrauja atvira kultūra ir lygybė. Jei kandidatas turi reikiamas kompetencijas, nepriklausomai nuo to, tai – vyras ar moteris, renkamės pagal profesionalumą, patirtį ir kitus reikalingus įgūdžius“, – sako L. Buitkuvienė.
5 vadovo kriterijai, kurių lytis neapibrėžia
Nors „Venipak“ vadovaujasi lygybės principais, vadovų atrankoje, nepriklausomai nuo srities, reikalingi specifiniai įgūdžiai.
„Vadovo pozicija reikalauja išmanyti įmonės finansų valdymą, pasižymėti loginiu, analitiniu ir strateginiu mąstymu, greita reakcija. Turime įrankių, leidžiančių šias kompetencijas patikrinti: „Facet 5“ testais nustatomos asmeninės kandidato savybės, IQ testas įvertina loginį mąstymą bei reakciją į įvairias situacijas. Taip pat prašome paruošti namų darbą, atlikti specifinę užduotį. Nesvarbu, kokia yra kandidato lytis, reikalavimai vadovo pozicijai – tie patys“, – sako L. Buitkuvienė.
Anot jos, vadovą besirenkanti įmonė pirmiausia turėtų aiškiai apsibrėžti, koks yra tinkančio vadovo profilis ir kokios kompetencijos yra kritinės. Pavyzdžiui, „Venipak“ vadovus atrenka atsižvelgiant į penkias esmines kandidato savybes: kontrolę, valią, energiją, empatiją ir emocingumą.
„Mūsų praktika rodo, kad vis tik „hardinės“ kompetencijos vadovo pozicijoje yra svarbesnės už „softines“. Todėl manau, jog kiekviena įmonė, įvertinusi, kokių vadovo savybių jai reikia, nebekels klausimo, vadovas turi būti vyras ar moteris“, – sako L. Buitkuvienė.
„Vyriškų“ ir „moteriškų“ profesijų proporcijos keisis
Visuomenėje ir versle vis dar esama tam tikrų stereotipų apie vadovaujančias moteris. Anot „Venipak“ žmogiškųjų išteklių vadovės, vienas dažniausiai sutinkamų stereotipų – įsitikinimas, jog moterys neva emocingesnės, labiau empatiškos.
„Praktika rodo, jog moterys puikiai geba valdyti emocijas, išlikti pragmatiškomis, priimti loginius sprendimus ir vadovauti įmonėms, – sako L. Buitkuvienė. – Žinoma, situacijų, kai vadovai pasitelkia emocijas, šimtu procentu išvengti nepavyksta – juk visi esame žmonės ir visiškai nesvarbu, esi vyras ar moteris, aplinka ir asmeninės problemos visiems daro vienokią ar kitokią įtaką.“
Visuomenėje taip pat linkstama įvairias profesijas skirstyti į „vyriškas“ ir „moteriškas“. Pavyzdžiui, nors situacija po truputį keičiasi, tačiau programavimo studijas pasirenka labai nedidelė dalis merginų.
Pasak L. Buitkuvienės, tam tikrose pozicijose, ypač susijusiose su fizine darbo jėga, vis dar esama skirties tarp „vyriškų“ ir „moteriškų“ darbų.
„Ateityje fizinės jėgos reikalaujantis darbas bus automatizuojamas, viską atliks robotai, mašinos bei speciali įranga. Manau, jog per artimiausią dešimtmetį keisis „vyriškų“ ir „moteriškų“ profesijų proporcijos. Pavyzdžiui, IT specialistų gretose išvysime daugiau moterų, o vis daugiau vyrų taps buhalteriais, administratoriais ar klientų aptarnavimo specialistais. Šią tendenciją savo įmonėje fiksuojame jau dabar“, – teigia L. Buitkuvienė.
Skirtį tarp „vyriško“ ir „moteriško“ darbo įmonėje „Venipak“ trina ir faktas, kad vis daugiau merginų renkasi kurjerio darbą.
„Galbūt daugumai nėra įprasta, kai siuntą pristato moteris, bet tai tikrai maloniai nustebina klientus“, – pastebi „Venipak“ žmogiškųjų išteklių vadovė.
Kas trukdo moterims siekti karjeros?
Dažna įmonė teisinasi, jog moterų vadovaujančiose pozicijose neturi todėl, kad jos pačios nekandidatuoja. Pasak L. Buitkuvienės, visa remiasi į pasitikėjimą savimi: „Teko sutikti daugybę moterų, kurios aiškiai žino, ko siekia ir kokiu karjeros keliu nori žengti. Jos yra nuoseklios, nuolat tobulėjančios, besidominčios vadyba, lyderyste, dalyvaujančios įvairiose veiklose. Jeigu moteris nepasitiki savo jėgomis, neturi ambicijų siekti karjeros, negilina nei profesinių, nei asmeninių žinių, tikėtina, kad ir jos karjeroje nebus didelių pokyčių. Tačiau tai nėra blogai, jeigu ji gerai jaučiasi savo rolėje ir užsiima tuo, kas jai patinka.“
Viena iš dažniausiai įvardijamų kliūčių, trukdančių moterims siekti vadovaujančių postų, yra šeimos ir karjeros derinimas.
„Derinti šeimą ir darbą yra nemenkas iššūkis, reikalaujantis daug lankstumo ir laiko. Tačiau viskas įmanoma, o įmonės pastaruoju metu darbuotojams suteikia daug lankstumo. Nebeliko stereotipo, jog sėdėjimas darbe iki išnaktų įrodo, kad gerai dirbi – darbas matuojamas rezultatais ir įmonei atnešta nauda. „Venipak“ pasitiki savo darbuotojais ir, atsižvelgiant į kiekvieno poreikius, sudaro lanksčias darbo sąlygas rezultatui pasiekti“, – teigia L. Buitkuvienė.
