Uždirbti tiek, kiek pačiam norisi, siuntas klientams pristatyti per… balkoną ir užmegzti gausybę naujų pažinčių. Ar taip įsivaizduojate kurjerio darbą?
Vieni iš daugiausiai klientų komplimentų sulaukusių „Venipak“ kurjerių atvirai rėžia: kodėl šiame darbe jausmas toks, tarsi dirbtum sau, ir kas padeda išlikti pozityviam, kai tavo automobilyje – tona siuntų, o klientui pasitaiko bloga diena.
Siuntas klientų prašymu įmeta ir per balkoną
Siekdama stiprinti kurjerių emocinę gerovę ir kelti logistikos sektoriaus kultūrą, „Venipak“ balandį inicijavo kampaniją, kuria pakvietė klientus nepagailėti kurjeriams komplimentų. Kampanijos sėkmė pranoko lūkesčius: Lietuvoje ir Latvijoje per porą savaičių pavyko surinkti beveik 800 pozityvių klientų atsiliepimų.
Vienas iš daugiausiai komplimentų sulaukusių kurjerių, kuriam bendrovė įteikė ir premiją, Ernestas Dulko, pasakoja, kad nors kurjerio darbas fiziškai gali būti sunkus, pozityvus emocinis atpildas dažnai atperka nuovargį. Jis dalijasi, kad pasirinkti šią profesiją jį pastūmėjo brolio pavyzdys, o dabar didžiausią malonumą jam teikia pirkėjų reakcijos pristatant siuntą.
„Man labai malonu matyti žmones, su jais bendrauti – kai pristatai siuntą, nudžiugini žmogų, nuotaika iškart tampa šviesesnė. Specialiai žmonių prašyti atsiliepimų net nereikia, viskas gaunasi natūraliai: jei maloniai ir paprastai bendrauji, pirkėjai tai įvertina. Nors apdovanojimo nesitikėjau, sulaukti tiek daug gražių žodžių buvo itin smagu, nes tai rodo, kad žmonės mano pastangas pastebėjo“, – teigia pustrečių metų bendrovėje kurjeriu dirbantis E. Dulko.
Kitas apdovanotas kurjeris Adam Dayekh, „Venipak“ dirbantis jau ketvirtus metus, pasakoja, kad per tiek laiko su dauguma klientų užmezgė šiltą, neformalų ryšį, kurį laiko dideliu darbo privalumu.
„Su daugeliu klientų jau seniai bendraujame neformaliai, kreipiamės vieni į kitus „tu“, pasideriname siuntų pristatymo laikus, o prasilenkdami mieste, visada pasisveikiname. Kasdien bendraudamas su klientais, praplečiu savo pažinčių ratą. O dieną dažnai praskaidrina ir labai žmogiški, netikėti prašymai – pavyzdžiui, užmesti siuntą į balkoną ar paduoti per langą. Ir aš mielai tai padarau, jei tik žmonėms taip patogiau“, – pasakoja A. Dayekh.
Laisvė būti savo dienos ir atlygio šeimininku
Vienas pagrindinių kurjerio darbo privalumų, kurį pabrėžia abu kurjeriai, yra galimybė pačiam planuoti savo laiką ir jaustis nepriklausomam. A. Dayekh teigia, kad šiame darbe jį labiausiai motyvuoja dinamiškumas ir faktas, jog uždarbis tiesiogiai priklauso nuo įdėtų pastangų.
„Man darbe labiausiai patinka laisvė – tai, kad galiu pats valdyti savo laiką ir nėra jokio spaudimo. Motyvuoja judėjimas, nes čia nėra jokios monotonijos: kiekviena diena skiriasi naujais klientais, pokalbiais ir sutiktais žmonėmis. Svarbiausia, kad jausmas toks, tarsi dirbtum sau – nori uždirbti daugiau, gali dirbti daugiau, jei tik turi jėgų, pats sau diriguoji atlygį“, – pasakoja A. Dayekh.
Nors kurjerio darbas reikalauja budrumo ir puikių vairavimo įgūdžių (ypač ankštuose kiemuose), galimybė „dirbti sau“ paverčia šią profesiją patrauklia tiems, kuriems patinka patiems planuotis savo darbo dieną.
Ko reikia sėkmingam kurjeriui ir kas juo negalėtų dirbti?
Nors kurjerio darbas prieinamas daugeliui, sėkmę šiame kelyje diktuoja specifinis savybių derinys: gebėjimas dirbti kelis darbus vienu metu įgūdžiai, drąsa ir gebėjimas išlikti diplomatiškam bet kokioje situacijoje. Adam Dayekh pabrėžia, kad geras kurjeris turi ne tik puikiai vairuoti, bet ir pasižymėti emociniu lankstumu, kuris padeda profesionaliai reaguoti į įviarias situacijas.
„Reikia drąsos bendrauti su klientais, gebėti su visais sutarti ir išlikti draugiškam, net jei diena įtempta. Žinoma, visiems pasitaiko sunkesnių akimirkų, bet tuomet stengiuosi tiesiog susikoncentruoti į darbą ir nepriimti visko asmeniškai – jei žmogus nemandagus, tiesiog atiduodu siuntą ir negaištu laiko konfliktams“, – patirtimi dalijasi A. Dayekh.
Prie charakterio lankstumo būtina pridėti ir fizinę ištvermę, nes kurjerio kasdienybė yra neatsiejama nuo nemažų krūvių bei nuolatinio judėjimo. Ernestas Dulko priduria, kad žmonės, kurie vengia fizinio aktyvumo ar nemėgsta nuolatinio kontakto su žmonėmis, šiame darbe greičiausiai nesijaustų gerai.
„Bendravimas su žmonėmis turi nuoširdžiai patikti, nes tai yra esminė darbo dalis. Taip pat reikia nusiteikti, kad darbas nėra lengvas fiziškai – kasdien tenka iškrauti ir išnešioti didelius svorius, kartais per dieną išvežioju beveik toną siuntų. Jei charakteris lankstus, o vairavimo įgūdžiai geri, prie fizinio krūvio priprantama, o bendravimas su nuolatiniais klientais tą darbą paverčia tikrai maloniu“, – pasakoja E. Dulko.
Visgi abu kurjeriai sutaria, kad visus iššūkius atperka darbo dinamika ir tai, jog čia nėra vietos nuobodžiai rutinai. Galimybė patiems daryti įtaką savo uždarbiui bei kasdien sutinkami dėkingi veidai paverčia kurjerio profesiją viena patraukliausių tiems, kurie ieško darbo ilgam.
